LIETUVOS KINOLOGŲ DRAUGIJOS ŠUNŲ VEISIMO NUOSTATAI

1. TERMINAI IR TRUMPINIAI

1.1. FCI – Tarptautinė kinologų federacija
1.2. LKD – Lietuvos kinologų draugija
1.3. LKD klubas – kinologinė organizacija (juridinis asmuo), Lietuvos kinologų draugijos narys
1.4. LŠVK – Lietuvos šunų veislių knyga; joje registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus bei LKD klubų pateiktų vadų šuniukai
1.5. Šuns kilmės liudijimas – šuns kilmę nurodantis dokumentas, kuriame įrašytos mažiausiai trys protėvių kartos
1.6. LR GGLNĮ – Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas
1.7. EKNLGA – Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos
1.8. Veisėjas arba Veislyno savininkas – LKD klubo narys, turintis kalės veisimo teisę bei registruojantis Lietuvoje gimusius šuniukus
1.9. Veislyno pavadinimas – LKD ir FCI registruotas pavadinimas, kuris rašomas prie veisiamų šuniukų vardų
1.10. LKD veisimo komisija – aktualius veisimo klausimus nagrinėjantis LKD organas, kurio sudėtį tvirtina LKD taryba
1.11. LKD veislynas – veislynas, su kurio pavadinimu gimsta antroji šuniukų karta, arba kuriame veisiami tos pačios veislės šunys mažiausiai penkerius metus ir su jo pavadinimu yra gimę mažiausiai trys tos pačios veislės šuniukų vados; LKD veislyno statusą tvirtina LKD taryba
1.12. Sibsai – to paties tėvo, skirtingų motinų arba atvirkščiai, palikuonys
1.13. Bendrasavininkai – vieno šuns arba veislyno pavadinimo keli savininkai
1.14. Veislyno knyga – laisvos formos knyga, kurioje registruojami visi veislynui priklausantys šunys ir jame gimusios vados
1.15. DNR tyrimas – genetinis kraujo tyrimas, reikalingas nustatyti tėvystę.

2. BENDROJI DALIS

2.1. Šių nuostatų tikslas yra šunų sveikatos, temperamento bei charakterio, gerovės ir veislei būdingų savybių išsaugojimas, užtikrinimas ir gerinimas.
2.2. Šie nuostatai yra sudaryti remiantis Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) statuto ir veisimo taisyklių, Lietuvos kinologų draugijos (LKD) įstatų, Lietuvo Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimais. Jų privalo laikytis visi LKD veisėjai bei šunų savininkai.

3. LŠVK

3.1. Veisiamos tik užregistruotos Lietuvos šunų veislių knygoje (LŠVK) kalės. Joje registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus bei LKD klubų pateiktų vadų šuniukai.
3.2. Į pagrindinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiausiai trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI.
3.3. Į registrinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiau negu trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI.
3.4. Importuotam šuniui, dar neturinčiam eksportinio kilmės liudijimo, gali būti suteiktas avansinis LŠVK numeris, suteikiantis teisę šuniui dalyvauti parodose. Avansinis LŠVK nesuteikia teisės veisti šuns ir gauti FCI bei LKD titulų patvirtinimą.

4. VEISĖJAS

4.1. Veisėjas – LKD klubo narys, turintis kalės veisimo teisę bei registruojantis Lietuvoje gimusius šuniukus.
4.2. Veisėjas turi teisę:
4.2.1. veisti LKD pripažįstamų veislių šunis;
4.2.2. laikantis LKD veisimo nuostatų savo nuožiūra parinkti veisimui kales ir šunis;
4.2.3. pagal veisimo teisės perdavimo sutartį veisti kales, priklausančias kitiems asmenims;
4.2.4. reklamuoti ir realizuoti šuniukus;
4.2.5. gauti LKD ir jos narių konsultacijas veisimo klausimais;
4.2.6. mokytis ir tobulintis LKD ir jos narių organizuojamuose kursuose, seminaruose, konferencijose;
4.2.7. registruoti dvi pirmas vadas neregistruojant veislyno pavadinimo; tokiu atveju vados šuniukų vardai gali būti sudaryti tik iš vieno žodžio (brūkšniu atskirti žodžiai laikomi atskirais žodžiais);
4.2.8. tarpininkaujant LKD klubui ir LKD registruoti veislyno pavadinimą FCI;
4.2.9. įvykdžius LKD veislyno registravimo sąlygas įgyti LKD veislynui suteikiamas lengvatas.
4.3. Veisėjas privalo:
4.3.1. laikytis FCI ir LKD priimtų veisimo nuostatų ir taisyklių bei visų kitų dokumentų, reglamentuojančių LKD ir jos narių veiklą ir su ja susijusių;
4.3.2. gimus trečiai vadai per dvi savaites pateikti klubui prašymą įregistruoti veislyno pavadinimą LKD ir FCI;
4.3.3. garantuoti veislės grynumą;
4.3.4. vesti veislyno registracijos knygą;
4.3.5. sudaryti savo augintiniams ir jų palikuonims tinkamas gyvenimo, mitybos ir priežiūros sąlygas pagal bendrus šunims ir papildomus tai veislei reikalavimus (LR GGLNĮ 4 ir 11 straipsniai, 17 straipsnio 2 dalis);
4.3.6. leisti LKD atstovams bet kada patikrinti veislyne laikomų šunų gyvenimo sąlygas, apžiūrėti vadas;
4.3.7. leisti klubo atstovams apžiūrėti nuo 6 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus šuniukų vadas prieš jų identifikaciją;
4.3.8. realizuoti ne anksčiau 6 sav. amžiaus, identifikuotus, sveikus, geros kondicijos, dehelmintizuotus ir be ektoparazitų šuniukus;
4.3.9. jokia forma neperduoti šuniukų fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti;
4.3.10. realizavęs šuniukus, per vieną mėnesį nuo perdavimo datos pateikti LKD sekretoriatui šuniukų perdavimą naujam savininkui patvirtinančių dokumentų kopijas;
4.3.11. laiku ir pagal sutartį atsiskaityti su patino savininku.

5. SAVININKAI IR BENDRASAVININKAI

5.1. Šuns/kalės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso šuo/kalė. Savininko vardas ir pavardė turi būti įrašyti į šuns/kalės kilmės liudijimo originalą.
5.2. Šuns savininko pasikeitimas turi būti patvirtintas sutartimi arba savininko pasikeitimas turi atsispindėti šuns kilmės liudijimo originale.
5.3. Bendrasavininkams keliami reikalavimai:
5.3.1. visi šuns savininkai, gyvenantys Lietuvoje, turi būti LKD klubo nariai, bendrasavininkais taip pat gali būti užsieniečiai ir Lietuvos respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje;
5.3.2. bendrasavininkystės sutartis turi būti patvirtinta LKD klube ir kopija pristatyta į LKD sekretoriatą per mėnesį nuo pasirašymo;
5.3.3. bendrasavininkystės sutartyje turi būti aiškiai nurodytos kiekvieno savininko teisės ir pareigos (taip pat veisimo teisė).
5.3.4. bendrasavininkystės sutartyje turi būti nurodytas bendrasavininkų pavardžių rašymo eiliškumas ir adresas to savininko, kurio pavardė rašoma pirma;
5.3.5. jeigu vienas iš bendrasavininkų yra užsienietis, į LŠVK pirmu savininku rašomas LKD narys ir jo adresas, nepriklausomai nuo bendrasavininkystės sutartyje nurodytos tvarkos;
5.3.6. apie pasikeitimus bendrasavininkystės sutartyje per 15 dienų turi raštu informuoti LKD sekretoriatą.
5.3.7. registruojant šunį į parodas, turi būti įrašomi visi bendrasavininkai.

6. VEISIMO TEISĖS PERDAVIMAS

6.1. Jeigu nėra sutarties, kalės savininkas kalės šuniavimosi metu yra laikomas veisėju. Kalės arba šuns veisimo teisė gali būti perduota kitam asmeniui, sudarius su juo raštišką veisimo teisės perdavimo sutartį.
6.2. Raštiška veisimo teisės perdavimo sutartis, kurioje tiksliai nurodytos abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai, turi būti sudaryta prieš kergimą, pateikiant ją kergimo aktą išduodančiam LKD klubui.
6.3. Vienas sutarties egzempliorius kartu su vados registracijos pareiškimu pateikiamas į LKD.

7. VEISLYNO PAVADINIMAS

7.1. Prašymą įregistruoti veislyno pavadinimą veisėjas pateikia LKD klubui, kuris jį perduoda LKD sekretoriatui. LKD sekretoriatas veislyno pavadinimą registruoja FCI.
7.2. Veislyno pavadinimo savininkas turi sumokėti registracijos mokestį.
7.3. Veisėjas gali registruoti tik vieną veislyno pavadinimą. FCI patvirtinus veislyno pavadinimą, jo negali naudoti joks kitas FCI šalies veisėjas.
7.4. Veislyno pavadinimas gali būti rašomas po arba prieš šuniukų vardus.
7.5. Veislyno pavadinimo registravimui veisėjas pateikia LKD klubui raštišką prašymą, kuriame nurodoma:
7.5.1. Veisėjo(jų) vardas(i) ir pavardė(s);
7.5.2. keli siūlomi pavadinimų variantai, pirmumo tvarka;
7.5.3. adresas, telefonas;
7.5.4. data ir parašas.
7.6. Jei veislyno pavadinimo registravimo dokumentų duomenys keičiami ar papildomi, apie tai turi būti pranešta LKD klubui, kuris raštu informuoja LKD sekretoriatą.
7.7. Veislyno pavadinimas neregistruojamas, jeigu:
7.7.1. toks jau įregistruotas LKD ar FCI;
7.7.2. jis sudarytas iš pavienių raidžių ar skaičių;
7.7.3. jame yra vardas arba pavardė;
7.7.4. jame yra šunų veislės pavadinimas;
7.7.5. jame yra gyvūno vardas;
7.7.6. jame yra necenzūriniai arba beprasmiai žodžiai;
7.7.7. jame yra žodis “kinologija”;
7.7.8. jame yra apostrofas;
7.7.9. jis sudarytas daugiau kaip iš 20 spaudos ženklų;
7.7.10. jis sudarytas daugiau kaip iš dviejų žodžių (brūkšniu atskirti žodžiai laikomi atskirais žodžiais);
7.7.11. jame yra nelietuviškos terminijos žodis;
7.7.12. jame yra valstybės pavadinimas.
7.8. FCI įregistravus veislyno pavadinimą, LKD sekretoriatas pareiškėjui išduoda FCI veislyno pavadinimo registracijos pažymėjimą.
7.9. Jei LKD klubas arba LKD atsisako registruoti veislyno pavadinimą, per vieno mėnesio laikotarpį nuo prašymo gavimo dienos pareiškėjui turi būti duotas motyvuotas atsakymas. Atsisakymas registruoti veislyno pavadinimą negali būti grindžiamas veislyno veiklos netikslingumu.
7.10. Veislyno pavadinimo savininkais gali būti ir keli asmenys. Registruojant veislyno pavadinimą, bendrasavininkai privalo nurodyti vardų ir pavardžių rašymo tvarką, vieną adresą. Būtina bendrasavininkystės sutartis, apibrėžianti visų savininkų teises ir pareigas.
7.11. Norint, kad veislyno pavadinimas atitektų vienam iš kelių savininkų, LKD klubo vardu pateikiamas raštiškas prašymas, nurodant būsimą veislyno pavadinimo savininką, perdavimo priežastį ir sąlygas. Pareiškimas tvirtinamas visų buvusių veisėjų parašais. Naujasis savininkas registruoja veislyno pavadinimą savo vardu bendra tvarka.
7.12. Panaikinus kelių veisėjų bendrą veislyno pavadinimą, veisėjai turi teisę registruoti atskirus, naujais pavadinimais veislyno pavadinimus bendra tvarka.
7.13. Jeigu skirtingų veislynų pavadinimų savininkai nori įforminti veislyno pavadinimo bendrasavininkystę, pasirinktojo veislyno pavadinimo savininkais tampa visi veisėjai, perregistruojant jį bendra tvarka. Likę veislynų pavadinimai panaikinami.
7.14. Jei savininkas nori pakeisti jau įregistruotą FCI veislyno pavadinimą, jis turi registruoti naują pavadinimą bendra tvarka. Ankstesnis pavadinimas panaikinamas.
7.15. Veislyno pavadinimas negali būti įsigytas ar perleistas pirkimo-pardavimo sutartimi.
7.16. Veislyno pavadinimo įsigijimas dovanojimo ir paveldėjimo būdais:
7.16.1. veislyno pavadinimas gali būti dovanojamas arba paveldimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
7.16.2. dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo kopijos turi būti pateiktos LKD sekretoriatui;
7.16.3. dovanos gavėjas nuo veislyno pavadinimo dovanojimo sutarties įsigaliojimo dienos per vienerius metus turi tapti LKD klubo nariu bei perregistruoti veislyno pavadinimą, pateikiant sutarties nuorašą; priešingu atveju veislyno pavadinimas panaikinamas;
7.16.4. esant paveldėjimui, paveldėtojas per vienerius metus nuo palikimo priėmimo dienos turi tapti LKD nariu ir perregistruoti veislyno pavadinimą savo vardu, pateikiant papildomai veisėjo mirties liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuorašus;
7.16.5. jei dovanos gavėjas ar paveldėtojas jau turi LKD įregistruotą veislyno pavadinimą, jis turi pasirinkti vieną iš dviejų veislyno pavadinimų, o antrąjį panaikinti;
7.17. Jei veislyno pavadinimo registravimo dokumentų duomenys keičiami ar papildomi, apie tai turi būti pranešta LKD klubui, kuris raštu informuoja LKD sekretoriatą.
7.18. Keičiantis veislyno pavadinimo savininkui turi būti iš naujo sumokėtas pilnas registracijos mokestis.

8. LKD VEISLYNAS

8.1. Veisėjas gali registruoti LKD veislyną, kai su jo veislyno pavadinimu gimsta antroji šuniukų karta arba jis veisia tos pačios veislės šunis ne mažiau kaip 5 metus ir su jo veislyno pavadinimu yra gimę ne mažiau trijų tos pačios veislės šuniukų vadų. Veisėjui priklausančių kalių skaičius neribojamas.
8.2. LKD sekretoriato teikimu abejotinus LKD veislyno registracijos atvejus sprendžia LKD taryba.
8.3. LKD veislyno registracija nemokama. LKD sekretoriatas pareiškėjui išduoda LKD veislyno pažymėjimą.
8.4. LKD veislyno savininkas turi teisę:
8.4.1. LKD veisimo komisijos leidimu veisti eksterjero, sveikatos ir psichikos gerinimo tikslais šunis su veislės broku, likusius veislyne. Kiekvienas toks kergimas turi būti argumentuotas ir apie jį ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį turi būti raštu pranešta LKD veisimo komisijai. Prašymas pateikiamas LKD klubui, šis jį perduoda svarstyti LKD veisimo komisijai. LKD veisimo komisija priima sprendimą,
8.4.2. veisti kales, vyresnes vieneriais metais, nei nurodyta veisimo nuostatuose. Tokio kergimo atveju kalė prieš tai turi būti apžiūrėta LKD klube;
8.4.3. kergti kalę dvi rujas iš eilės, jeigu tarpas tarp jų yra ne mažesnis kaip 8 mėnesiai, praleidžiant sekančią rują;
8.4.4. registruoti jam priklausančius šunis, kuriems taikomas veislyno statusas, į LKD organizuojamas tarptautines parodas pradine registracijos kaina;
8.4.5. leistinos veisimui kombinacijos “tėvai-vaikai”, “broliai-seserys”, „sibsas-sibsas“. Kiekvienas toks kergimas turi būti argumentuotas ir apie jį ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį turi būti raštu pranešta LKD veisimo komisijai. Prašymas pateikiamas LKD klubui, šis jį perduoda svarstyti LKD veisimo komisijai, kuri priima sprendimą.
8.5. LKD tarybos sprendimu LKD veislynas gali būti išbrauktas iš LKD rejestro už LKD įstatų ar kitų norminių dokumentų pažeidimus, prieš tai įspėjus veislyno savininką (us) apie įvykdytus pažeidimus ir pareikalavus dėl jų raštu pasiaiškinti per vieno mėnesio laikotarpį, bei įvertinus pasiaiškinime pateiktus argumentus. Pasiaiškinimo nepateikimas nėra kliūtis LKD tarybos sprendimui priimti. Jei LKD veislynas buvo išbrauktas iš LKD rejestro, dėl teisės vėliau registruoti šį veislyną LKD pakartotinai sprendžia LKD taryba, apsvarsčiusi LKD klubo rekomendacijas.
8.6. LKD veislyno statusas negali būti perleidžiamas, dovanojamas ar paveldimas. Pasikeitus veislyno savininkui dėl LKD veislyno statuso suteikimo sprendžia LKD taryba.
8.7. Jei LKD veislyno savininkas pakeičia veislyno pavadinimą, lengvatos prarandamos.

BENDRI ŠUNŲ AUGINIMO REIKLALAVIMAI

Šuo turi turėti patogų ir atitinkantį jo dydį guolį sausoje ir patogioje vietoje, apsaugotą nuo oro sąlygų ir skersvėjų, kur galėtų ramiai ilsėtis.
Jei šuo gyvena uždaroje patalpoje, jis turi būti išvedamas pasivaikščioti arba išleidžiamas pabėgioti į pakankamai didelį aptvarą ne rečiau nei du kartus per dieną.
Jei šuo gyvena voljere (aptvare), voljero dydis turi būti pakankamas šuniui išsilakstyti, prasimankštinti.
Pastovioje šuns gyvenamojoje aplinkoje turi būti pakankamai dienos šviesos ir gryno oro.
Nuo pirmų gyvenimo savaičių šuniui turi būti užtikrinta jo amžių atitinkanti socializacija.
Visi šunų savininkai privalo laikytis LR GGLNĮ ir EKNLGA reikalavimų.
Rekomenduojami patalpų ir voljerų parametrai nurodyti priede Nr.9.

10. BAZINIAI VEISIMO REIKALAVIMAI

10.1. LŠVK užregistruoto ir Lietuvoje veisiamo šuns savininkas turi būti LKD klubo narys.
10.2. Kalių ir šunų leistino kergimo amžiaus priklausomybė nuo veislės pateikta priede Nr.1.
10.3. Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.
10.4. Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams;
10.5. Veisime neleidžiamos kombinacijos “tėvai-vaikai”, “broliai-seserys”, “sibsas-sibsas” (kombinacijos 1-2, 2-1, 2-2).
10.6. Veisti galima kalę, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu “labai gerai”.
10.7. Veisti galima šunį, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu “puikiai”.
10.8. Veisimui tinka jaunimo, pereinamoje, atviroje, darbinėje, čempionų ar veteranų klasėse gauti įvertinimai.
10.9. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šuo, jis turi turėti FCI pripažįstamą kilmės liudijimą. Jei veisiamo šuns vietinis kilmės liudijimas spausdintas ne viena iš oficialių FCI kalbų, turi būti pateiktas eksportinis kilmės liudijimo variantas.
10.10. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šuo, jis turi turėti mažiausiai du įvertinimus „puikiai“, gautus FCI pripažįstamoje parodoje arba savo šalies kinologinės organizacijos leidimą veisimui.
10.11. Veisėjas gali veisti tik geros sveikatos būklės ir kondicijos šunis bei kales.
10.12. Šunys su nestabilia psichika, įgimtu kurtumu arba aklumu, esminiais dantų bei žandikaulių defektais, epilepsija, kriptorchizmu, monorchizmu, albinizmu, nestandartine spalva neveisiami.
10.13. Tos pačios veislės įvairių dydžių, spalvų ir plauko tipo šunų veisimo tvarka nurodyta priede Nr. 6.
10.14. Jorkšyro terjerų ir čihuahua veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau 1,8 kg; rusų žaisliukų veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau 1,5 kg.
10.15. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2004 m. sausio 1d., turi būti atliktas klubo sąnario displazijos patikrinimas. (priedas Nr.2). HD testai privalomi nepriklausomai nuo amžiaus visiems rotveileriams, dobermanams, retriveriams ir vokiečių aviganiams.
10.16. Visiems veisiamiems rotveilerių ir vokiečių aviganių veislių šunims ir kalėms nuo 2010.01.01 privalomas alkūnės sąnario displazijos tyrimas. Nustatyti alkūnės sąnario displazijos laipsniai veisimui įtakos neturi.
10.17. Visiems veisiamiems šunims ir kalėms, išvardintiems priede Nr.3 turi būti atlikti kelio girnelės (patella) tyrimai.
10.18. Veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2002 m. liepos 1 d., išvardintiems prieduose Nr. 4.1. ir Nr. 4.2., turi būti atlikti akių tyrimai. Jei atliktas atitinkamas DNR tyrimas, kartoti akių tyrimo nereikia. Jei abiejų tėvų DNR tyrimas parodo, kad jie genetiškai sveiki, jų palikuonims akių tyrimo atlikti nereikia.
10.19. Veislių, kurių standarte entropija ir ektropija nurodytos kaip diskvalifikacinis požymis, kergiamiems šunims ir kalėms turi būti atlikti akių tyrimai. Tų veislių šunys/kalės su entropija ir ektropija neveisiami.
10.20. Kelio girnelės ir akių tyrimai daromi ne jaunesniems nei vienerių metų šunims ir kalėms. Tų veislių, kurių patinus galima kergti nuo 9 mėn. amžiaus, patinams tyrimus atlikti galima jau nuo 9 mėnesių. Akių tyrimo kartojimas tokiu atveju – pagal gydytojo rekomendaciją.
10.21. Pakartotinas displazijos, kelio girnelės ar akių tyrimas gali būti daromas tik informavus LKD klubą (tais atvejais, kai vet. gydytojas nėra nurodęs pakartotino tyrimo datos). LKD klubas turi informuoti vet. gydytoją apie pakartotiną tyrimą. Nesant tokio leidimo, antrojo tyrimo rezultatai ignoruojami. Klubo ir alkūnės sąnarių displazijos tyrimas gali būti kartojamas ne anksčiau, kaip po 6 mėnesių. Visų tyrimų rezultatai turi būti pateikti LKD sekretoriatui prieš išduodant tirtų šunų palikuonims kilmės liudijimus.
10.22. Esant dviems skirtingiems sveikatos tyrimų rezultatams, ginčus sprendžia veterinarijos gydytojų ekspertų apeliacinė komisija, gavusi raštišką LKD klubo prašymą. Komisija renkasi ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Komisijos sprendimas galutinis, toliau neginčijamas.
10.23. Užsienyje displazijos tyrimai gali būti atliekami tik tarpininkaujant LKD klubui ir gavus LKD veisimo komisijos leidimą. Tokiu atveju į LKD sekretoriatą turi būti pristatyta identifikuota nuotrauka ir tyrimo rezultatą atspindintis sertifikatas.
10.24. Užsienio šalyje, kurioje neatliekami kelio girnelės ir akių tyrimai, gali būti kergiamos kalės, kurioms nustatytas ne didesnis nei 1 patella laipsnis.
10.25. Užsienio šalyje, kurioje neatliekamas displazijos patikrinimas ir reproduktorius neturi atitinkamo sertifikato, gali būti kergiamos kalės, turinčios tik A ar B klubo sąnario displazijos laipsnius.
10.26. Šunys, kuriems neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai arba kurių tyrimų rezultatai viršija leistinus, neveisiami.
10.27. Veislės klubas gali įvesti papildomus sugriežtinimus (pvz. privalomas dalyvavimas klubinėje parodoje, sveikatos patikrinimų, dresuotės reikalavimai ir t.t.) veisimui tik savo klubo nariams.

11. PRAKTINIS VEISIMAS

11.1. Visi veisiami šunys turi būti identifikuoti. Identifikavimo būdus ir procedūrą nustato LKD taryba.
11.2. Veisėjas turi teisę pats pasirinkti reproduktorių.
11.3. Prieš kergimą veisėjas turi gauti iš LKD klubo nukreipimą kergimui, kuriame turi būti pateikiami šie duomenys:
11.3.1. LKD klubo, išdavusio nukreipimą kergimui, pavadinimas;
11.3.2. šunų veislė;
11.3.3. šuns vardas, registracijos numeris;
11.3.4. šuns savininko vardas, pavardė ir adresas;
11.3.5. kalės vardas, registracijos numeris;
11.3.6. veisėjo vardas, pavardė ir adresas;
11.3.7. kergimo data;
11.3.8. atsiskaitymo už kergimą forma ir sąlygos;
11.3.9. šuns savininko ir veisėjo parašai;
11.4. veisėjas privalo pateikti šuns ir kalės kilmės dokumentų kopijas, jei kuris iš poros yra importuoti – eksportinio kilmės liudijimo kopiją; jei šuo gyvena užsienyje – vietinio kilmės liudijimo kopiją, jei liudijimas išspausdintas viena iš FCI oficialių kalbų, jei ne – eksportinio kilmės liudijimo kopiją.
11.5. Priklausomai nuo to, kaip įvykdyti baziniai veisimo reikalavimai, šuniukų kilmės liudijimų kaina kinta (Priedas Nr. 5).
11.6. Jei kalė,esant LKD veisimo komisijos leidimui, tos pačios rujos metu buvo kergta daugiau nei su vienu reproduktoriumi, kilmės dokumentai išduodami tik atlikus šuniukų DNR tyrimus.
11.7. Jei buvo sukergti du šunys, atitinkantys šių nuostatų reikalavimus, tačiau joks LKD klubas neišdavė kergimo sutarties (nepatvirtino kergimo), šuniukams gali būti išduoti kilmės liudijimai, jei atlikti DNR testai patvirtino tėvystę.
11.8. Užsienyje gali būti kergiamos tik tos kalės, kurioms atlikti visi reikalaujami veislei sveikatos tyrimai. Tyrimų rezultatai turi atitikti LKD veisimo nuostatų ir jų priedų reikalavimus.
11.9. Iškilusius dėl užmokesčio už kergimą konfliktus LKD klubai sprendžia tik tada, jei buvo pasirašyta kergimo sutartis.
11.10. Kergiant LKD užregistruotus šunis/kales su užsienio kinologinių organizacijų šunimis/kalėmis, atsiskaitoma pagal kergimo sutartyje numatytas sąlygas. Iškilusius konfliktus, jei yra pasirašyta kergimo sutartis, sprendžia LKD kartu su kitos šalies kinologine organizacija.
11.11. Tuo atveju, kai kalė yra apvaisinama dirbtinai, reproduktoriaus spermą paimantis veterinarijos gydytojas privalo parašyti sertifikatą, kad šviežia arba šaldyta sperma, kuria buvo apvaisinta kalė yra būtent sutarto reproduktoriaus.
11.12. LKD svarsto ginčus tarp veisėjo ir šuniuko savininko tik tais atvejais, kai buvo pasirašyta šuniuko perdavimo sutartis.
11.13. Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją. Jei kalė buvo laiku vakcinuota ir pati maitino šuniukus, šuniukai turi būti vakcinuojami 8 sav. amžiaus; jei kalė nebuvo laiku vakcinuota arba visai nemaitino šuniukų, šuniukai turi būti vakcinuoti 6 sav. amžiaus. Šuniuko perėmėjui kartu su kilmės liudijimu veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją.
11.14. Veisėjas šuniukus gali parduoti tik su kilmės liudijimais ir veterinariniais dokumentais, atspindinčiais vakcinaciją, identifikuotus tatuiruote arba mikroschema. Parduodant šunį į užsienį, veisėjas privalo pasirūpinti, kad šuniukas išvyktų su eksportiniu kilmės liudijimu. (FCI reikalavimas)
11.15. Klubo atstovas pažymi šuniuko kilmės dokumentus antspaudu “veislės brokas”, konstatavus įgimtus diskvalifikuotinus požymius. Tokie šunys neveisiami.
11.16. Tais atvejais, kai šunims neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai arba tyrimų rezultatai viršija leistinus (jei LKD klubas buvo išdavęs kergimo sutartį), LŠVK vedėjas visiems vados šuniukams kilmės liudijimuose deda žymą „netinkamas veisimui“, įrašant priežastį į LŠVK.. Tokius kilmės liudijimus turintys šunys neveisiami.
11.17. Šuniuko kilmės liudijimas gali būti pažymėtas antspaudu „netinkamas veisimui“ ir kitais atvejais, LKD Tarybos, LKD veisimo komisijos arba paties veisėjo (tokiu atveju turi būti klubo tarpininkavimas) sprendimu.
11.18. Jei tyrimai atlikti jau po kilmės liudijimų išdavimo, ir gauti tinkami veisimui rezultatai, visos vados kilmės liudijimai perdaromi. Veisėjas už kiekvieną kilmės liudijimą turi sumokėti LKD minimalią kilmės liudijimo kainą.
11.19. Draudžiama kergti šunį, jei kalė neatitinka LKD veisimo nuostatų reikalavimų (neturi FCI pripažįstamų kilmės dokumentų, turi diskvalifikuojančių požymių ir pan.).

12. VADOS REGISTRAVIMO TVARKA

12.1. Remiantis FCI veisimo taisyklėmis, šuniukai nuo dviejų grynaveislių tos pačios veislės šunų, turinčių FCI pripažįstamus kilmės dokumentus, įvykdžius LKD veisimo nuostatų reikalavimus, yra laikomi kilmingais šuniukais ir turi teisę į FCI pripažįstamus kilmės dokumentus. FCI pripažįstami kilmės dokumentai yra ne šuns kokybės, o kilmės sertifikatas.
12.2. Veisėjas privalo įregistruoti vadą per 2,5 mėnesio nuo šuniukų gimimo LKD, tarpininkaujant LKD klubui, kurio narys jis yra.
12.3. Vardus šuniukams suteikia veisėjas. Tos pačios vados šuniukų vardai prasideda viena raide.
12.4. Šuniuko vardas kartu su veislyno pavadinimu negali viršyti 40 spaudos ženklų.
12.5. Kito veislyno pavadinimas šuniuko varde gali būti papildomai naudojamas tik to veislyno savininkui neprieštaraujant ir tik taip, kad būtų aišku, kuriam veislynui priklauso šuniukas.
12.6. Šuniukai įrašomi į Lietuvos šunų veislių knygą ir jiems išduodami kilmės dokumentai tik tada, jei veisėjas LKD klubo narys.
12.7. Veisėjas privalo sudaryti sąlygas klubo atstovams apžiūrėti vadą ir užtikrinti šuniukų identifikaciją. Identifikuojama visa vada vienu metu, prieš tai ją apžiūrėjus LKD klubo atstovui. Šuniukai identifikuojami nuo 6 sav. iki 3 mėn. amžiaus.Šuniukų identifikacija turi atsispindėti jų kilmės liudijimuose.
12.8. Kartu su kilmės dokumentų vadai užsakymu turi būti pateikti visi tėvų įvertinimai ir titulai (kopijos, pažyma). Kilmės liudijimo kaina skaičiuojama gavus užsakymą, vėliau neperskaičiuojama. Jei užsakomi kilmės dokumentai vadai kalės/šuns, kurie anksčiau jau buvo turėję šuniukų ir nuo to laiko jų įvertinimų ir titulų sąrašas nepakito, klubo atstovas gali pakartotinai neteikti titulus ir įvertinimus patvirtinančių dokumentų kopijų.
12.9. Veisėjui pageidaujant, jo vada gali būti reklamuojama nemokamai LKD interneto svetainėje. Duomenis apie vadą LKD internetinės svetainės administratoriui pateikia LKD klubas.

13. PAPILDOMI REIKALAVIMAI

13.1. Reikalavimai veisimui negali būti keičiami dažniau, kaip kartą per metus.
13.2. LKD veisėjas negali veisti ir realizuoti šunų be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų.
13.3. LKD veisėjas, realizuodamas bet kurį savo šunį ar šuniuką, privalo užpildyti šuns perdavimo patvirtinimo dokumentą (Priedas Nr. 8) ir jo kopiją pateikti LKD sekretoriatui per 2 savaites nuo realizavimo dienos.

14. NUOBAUDOS

14.1. LKD veisėjas netenka veisimo teisės 3 metams, t.y. nusižengimo dienai jam priklausančių šunų, įskaitant bendrasavininkystės ir veisimo teisės perdavimo atvejus, palikuonims LKD klimės liudijimai nebus išduodami 3 metus, jei:
14.1.1. jis veisia šunis be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų;
14.1.2. jis pardavinėja šunis be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų;
14.1.3. jis parduoda savo šuniukus fiziniams ir/ar juridiniams asmenims, turintiems tikslą juos perparduoti;
14.1.4. jis klastoja LKD kilmės liudijimus ar kitus dokumentus;
14.1.5. jis sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie vadą;
14.1.6. jis kergia savo šunį su kalėmis, neatitinkančiomis LKD veisimo nuostatų reikalavimų (žinodamas, kad palikuonys negali gauti FCI pripažįstamų kilmės liudijimų);
14.1.7. jis piktybiškai neprižiūri savo šunų ir jų palikuonių, kankina juos ar kitaip pažeidžia LR GGLNĮ 4 ir 11 straipsnius ir/ar 17 straipsnio 2 dalį;
14.1.8. kartu gyvenentys jo šeimos nariai vykdo 14.1.1. – 14.1.7. punktuose nurodytą veiklą.
14.2. Veisėjui pažeidus LKD įstatus, šiuos nuostatus ar kitus LKD dokumentus, LKD tarybos sprendimu gali būti suspenduojama veisėjui priklausančių (pažeidimo datai) šunų veisimo teisė, t.y. jų palikuonims nustatytą laikotarpį neišduodami LKD kilmės dokumentai. Suspendavimo laikotarpį nustato LKD taryba.
14.3. Veisimo teisė veisėjui gali būti atstatyta LKD tarybos sprendimu, pasibaigus suspendavimo terminui arba išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas veisimo teisei suspenduoti.
14.4. Veisimo teisės suspendavimo nuobauda taikoma visiems šunims, nusižengimo dieną priklausiusiems veisėjui, net jei jie vėliau buvo parduoti/perduoti kitam savininkui.
14.5. Vadai kilmės liudijimai neišduodami, net jei LKD klubas ir bus išdavęs kergimo sutartį:
14.5.1. tos pačios kalės kitai vadai, kol veisėjas nepateikęs visų ankstesnės vados šuniukų perdavimo patvirtinimo dokumentų, išskyrus tuos atvejus, kai veisėjas raštu pranešė LKD sekretoriatui, kad šuniukus pasilieka sau;
14.5.2. veisėjui tris kartus per anksti sukergus tą pačią kalę;
14.5.3. neatlikus reikiamų sveikatos tyrimų iki kito kergimo (po to, kai tos kalės vadai buvo išduoti kilmės liudijimai su žyma „netinkamas veisimui“ dėl neatliktų sveikatos tyruimų).
14.6. Visais atvejais, kai vadai kilmės liudijimai neišduodami, veislyno veikla sustabdoma. Tolimesnį sprendimą dėl veislyno veiklos priima LKD taryba.
14.7. Jei nusižengimus padaro vienas iš šuns ar veislyno bendrasavininkų, kitų bendrasavininkų nekaltumas nemažina nuobaudų.

15. ŽYMĖJIMAS

15.1. Šuniukai gali būti žymimi tatuiruote arba integriniu grandynu.
15.2. Nuo 2011.01.01 visi šuniukai turi būti žymimi integriniu grandynu, papildomas žymėjimas gali būti tatuiruotė.
15.3. Šuniukai žymimi ne anksčiau 6 sav. Ir ne vėliau 3 mėn. amžiaus, prieš tai juos apžiūrėjus LKD klubo kompetetingam atstovui.
15.4. Tatuiruoti šunis gali tik LKD patvirtinti tatuiruotojai.
15.5. Žymėti integriniu grandynu gali tik LR VMVT licenziją turintys žymėtojai.
15.6. Žymą „veislės brokas“ gali dėti LKD klubo atstovas, nurodant priežastį kilmės liudijime ir ataskaitoje, kuri pristatoma į LKD sekretoriatą. Žyma „veislės brokas“ dedama tik nustačius diskvalifikuojančius požymius, įrašytus tos veislės standarte.
15.7. Jei yda, augant šuniui, išnyksta, po kompetetingo LKD klubo atstovo apžiūros, jam pasirašius apžiūros aktą ir nurodžius priežastį, šuns kilmės liudijimas perdaromas. Šuns savininkas privalo sumokėti minimalią kilmės liudijimo kainą.
15.8. Žymėtojas kartu su šunimi turi pažymėti ir jo kilmės liudijimą – t.y. įrašyti tatuiruotės numerį arba įklijuoti/įrašyti integrinio grandyno numerį, įrašyti savo pavardę bei pasirašyti. Veisėjas privalo pateikti LKD sekretoriatui intergriniu grandynu sužymėtų šuniukų kilmės dokumentų pažymėtas kopijas.

16. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16.1. Kiekvienas veisėjas privalo pats domėtis veisimo nuostatų ir jų priedų turiniu ir pakeitimais. Atskirų šių nuostatų dalių negaliojimas nereiškia, kad negalioja visi nuostatai..
16.2. Prieš kiekvieną kergimą veisėjas ir reproduktoriaus savininkas turi įsitikinti, kad abu šunys atitinka veisimo reikalavimus.
16.3. Jei po vados įregistravimo ir kilmės liudijimų išdavimo paaiškėja, kad kilmės liudijimai buvo išduoti remiantis kalidingais duomenimis, kilmės liudijimai skelbiami negaliojančiais. Apie tai viešai skelbiama LKD internetinėje svetainėje. Sprendimą dėl tolimesnės veislyno veiklos priima LKD taryba.
16.4. Veisėjas yra pilnai atsakingas už veisiamų šunų kokybę.
16.5. Dingę kilmės liudijimai skelbiami negaliojančiais. Apie tai viešai skelbiama LKD internetinėje svetainėje. Po paskelbimo, atidžiai patikrinus aplinkybes, už nustatytą mokestį išduodamas dublikatas.

LKD veisimo nuostatai su priedais priimti LKD konferencijoje 2009 m. balandžio 18 d. ir įsigalioja nuo 2009 m. gegužės 1d.

Atgal