GYVŪNŲ LAIKYMO TAISYKLĖS KAUNO MIESTE

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo taisyklės (toliau - taisyklės) galioja Kauno mieste ir yra privalomos juridiniams ir fiziniams asmenims.

2. Taisyklėse nurodyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos, šunų vedžiojimo aikštelių įrengimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai, taip pat nustatyti gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčio už registravimą, gyvūnų vežimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą ir kt.

3. Taisyklės gali būti papildomos, keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, į tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.

Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ar sveikatai.

Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.

Savininko valda – gyvūno savininko gyvenamasis ar gamybai skirtas ir juridiškai įteisintas žemės plotas.

Uždara valda – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos ir ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas.

Atvira valda – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas.

Gyvūnų globos namai – benamiams gyvūnams laikyti skirta įstaiga, kurią prižiūri ir gyvūnais rūpinasi organizacija, su kuria sudaryta sutartis dėl benamių gyvūnų gaudymo ir naikinimo.

Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektams saugoti.

Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ar netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

Naudingas ir nekenksmingas elgesys su gyvūnais (gyvūno globa) – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE IR PRIVAČIOSE VALDOSE

4. Daugiabučio namo buto savininkas ar nuomininkas savo bute turi teisę laikyti šunį ir katę, arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus.
Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik gavus specialų Aplinkos ministerijos leidimą.

5. Laikyti daugiau šunų ir kačių leidžiama gyvūnų savininkams, pateikusiems gyvūnų globos, kinologų arba felinologų draugijų rekomendacijas ir gavusiems Savivaldybės leidimą.

6. Laikyti šunis, kates ir egzotinius gyvūnus bute, taip pat privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

7. Iš buto į laiptinę išvedamas šuo turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.

8. Daugiabučių namų, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, liftu vežti gyvūnus galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte. Klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu bendrijoms priklausančiuose namuose sprendžia bendrijų valdybos.

9. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių, liftų, kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – ekskrementus išvalyti.

10. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad nuo 23 val. iki 7 val. gyvūnai nekeltų triukšmo.

11. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų.

12. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.

13. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo įrenginiais.

14. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad pavojingų ir kitų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.

15. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Jei nesutinkama atlyginti žalą, išlaidos išieškomos teismine tvarka.

16. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.

17. Sarginiai šunys miesto įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi tik pririšti ne arčiau kaip 15 m nuo gyvenamųjų namų. Prie teritorijos turi būti įspėjamasis ženklas. Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės lankytojams.

18. Sodininkų bendrijų ir atvirose valdose šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti ne žemesniuose kaip 1,5 m voljeruose ne arčiau kaip 10 m nuo gyvenamojo namo arba 5 m - nuo kaimyninio sklypo ribos.

19. Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti įspėjamasis ženklas. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.

20. Užrakintose patalpose (butuose, sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkio pastatuose ir kt.) šunys gali būti laikomi palaidi ir prie patalpų nereikia įrengti įspėjamųjų ženklų.

21. Gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą.

22. Viešose vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais, antsnukiais ir registracijos žetonais, pritvirtintais prie antkaklių. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukių. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro. Jeigu viešoje vietoje šunys arba katės yra be savininkų, gyvūnai laikomi benamiais.

23. Vagystės, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju gyvūnų savininkai turi teisę panaudoti gyvūnus kaip gynybos priemonę.

24. Savininkai, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti šluotelę ir plastikinį maišelį ekskrementams surinkti.

IV. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR PAUKŠČIŲ LAIKYMAS

25. Ūkinės paskirties gyvūnai ir paukščiai gali būti laikomi tik uždarose valdose, gavus Savivaldybės komisijos leidimą.

26. Jei valdoje gyvena kelios šeimos, šiuos gyvūnus galima laikyti tik gavus raštišką visų pilnamečių asmenų sutikimą.

27. Leidimas išduodamas konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.

28. Leidimas panaikinamas, jei nesilaikoma šių taisyklių reikalavimų.

29. Pastatai, kuriuose bus laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti įrengti pagal patvirtintus projektus.

30. Mėšlas gali būti kaupiamas tik uždarose patalpose iki 1 kub.m aukščio. Srutos tvarkomos kaip ir kitos nuotekos.

31. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

V. ŠIŲ TAISYKLIŲ DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

32. Šios taisyklės draudžia:

32.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

32.2. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

32.3. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;

32.4. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti;

32.5. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

32.6. mokyti ar dresuoti gyvūnus neigiamai skatinant (baudžiant);

32.7. nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be ėdalo, vandens, kankinti;

32.8. naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;

32.9. vedžioti gyvūnus masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, paplūdimiuose, skveruose, taip pat vestis gyvūnus į gatvėse stovinčias telefono būdeles, vaistines, parduotuves, viešojo maitinimo įstaigas, kirpyklas, išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo teritorijas (neatsižvelgiant į tai, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų);

32.10. laikyti gyvūnus parduotuvėse, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo plotuose.
Pastaba. Išimties tvarka leidžiama laikyti gyvūnus mokyklų, lopšelių-darželių, sanatorijų, pensionatų teritorijose specialiai tam įrengtose vietose, turint miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą;

32.11. laikyti ūkinės paskirties gyvūnus daugiabučių namų valdose ir gyvenamosiose patalpose;

32.12. ganyti ūkinės paskirties gyvūnus skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose;

32.13. naudoti srutas dirvai tręšti miesto teritorijoje;

32.14. pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui;

32.15. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų smėlio dėžių ir į jas išpilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, taip pat vesti kates ir šunis tuštintis į vaikų žaidimo vietas ir smėlio dėžes;

32.16. prekiauti gyvūnais Kauno miesto savivaldybės tam tikslui nenumatytose vietose;

32.17. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant ar užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

32.18. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė;

32.19. maudyti gyvūnus vandens telkiniuose, kai juose maudosi žmonės;

32.20. šaudyti šunis, kates ar kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos ir sportiniais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus specialiai tam tikslui pritaikytus šaunamuosius įtaisus gyvūnui užmigdyti ir atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti;

32.21. laikyti gyvūnus butuose, kuriuose yra bendra virtuvė.

VI. GYVŪNŲ SKERDIMAS

33. Skerdyklose gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir konkrečiai gyvūnų rūšiai pritaikytais instrumentais.

34. Gyvūnus apsvaiginti ir skersti skerdyklose turi teisę tik veterinarijos specialistų apmokyti asmenys.

35. Skersti gyvūnus pagal religinius ritualus be išankstinio apsvaiginimo leidžiama turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą.

VII. GYVŪNŲ GYDYMAS

36. Apmokyti ir išduoti leidimus operuoti gyvūnus turi teisę tik Veterinarijos tarnyba. Operacijų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašus tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

37. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos tik nuskausminus.

VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS

38. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

39. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Ilgesnio vežimo metu jie turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

40. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

41. Ūkinės paskirties gyvūnus išvežti iš Lietuvos Respublikos arba įvežti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik per Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pasienio postus, kuriuose yra sąlygos vežti gyvus gyvūnus atskira eile ir pasienio veterinarijos punktai.

42. Juridiniai ir fiziniai asmenys, besiverčiantys tarptautiniu gyvūnų vežimu arba jų vežimu Lietuvoje, privalo turėti Vyriausybės išduotas licencijas (leidimus) ir leistas šiai paskirčiai naudoti transporto priemones.

43. Vežti gyvūnus viešojo transporto priemonėmis leidžiama tik specialiuose narveliuose, pintinėse, kuprinėse.

IX. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

44. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos.

45. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

X. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

46. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos žmonėms ir aplinkai.

47. Gyvūnus galima vedžioti tam tikslui skirtose aikštelėse arba nuošaliose, mažai žmonių lankomose vietose.

48. Jei gyvūnas priteršia namo koridorių, liftą, balkoną, kitas bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo turėti reikiamas priemones ir nedelsdamas išvalyti priterštą vietą.

XI. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

49. Visi gyventojų, įstaigų bei organizacijų laikomi šunys, katės ir kiti gyvūnai turi būti kasmet skiepijami nuo pasiutligės. Skiepijimo laiką ir vietą nustato miesto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Rekomenduojama šunis skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, privaloma atlikti dehelmintizaciją. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti kasmet skiepijami nuo infekcinių ligų miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka.

50. Gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas ligotų gyvūnų bendravimas su sveikais gyvūnais.

51. Jei gyvūnai apkandžiojo, apdraskė žmones, kitus gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti miesto Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų karantino sąlygas nustato miesto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Pastaba. Karantino išlaidas apmoka gyvūnų savininkas.

52. Jei gyvūnas nugaišta dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti miesto Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

XII. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

53. Šunų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose. Žemės plotas šiam tikslui skiriamas miesto Valdybos sprendimu.

54. Prie įrengtų aikštelių turi būti pakabintas užrašas “Šunų vedžiojimo aikštelė” arba apvalus ženklas, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

55. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu “Šunis vedžioti draudžiama” arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.

XIII. GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR APSKAITA

56. Visi gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus gyvūnus ir sumokėti nustatyto dydžio mokestį: už šunį – 25 Lt, už katę – 10 Lt. Gyvūnai turi būti kasmet perregistruojami. Už perregistravimą imamas 3 Lt mokestis.

57. Neveislinius šunis ir kates registruoja ir mokesčius renka organizacija, su kuria Komunalinio ūkio skyrius sudaro sutartį dėl benamių gyvūnų gaudymo ir naikinimo. Veislinius gyvūnus registruoja Lietuvos kinologų draugijos Kauno kinologų klubai.

58. Registruojamo gyvūno savininkas užpildo registracijos kortelę, kurioje nurodo savo vardą, pavardę, adresą, telefono numerį, gyvūno rūšį, veislę, spalvą, vardą. Perregistruojant gyvūną būtina pateikti jo pasą ar veterinarijos tarnybos pažymėjimą, kuriame nurodyta gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.

59. Gyvūnai registruojami specialiuose apskaitos žurnaluose. Kiekvienam gyvūnui išrašomas registravimo pažymėjimas ir išduodamas žetonas. Žetonas turi būti pritvirtinamas prie gyvūno antkaklio.

60. Asmuo, laikantis gyvūnus komerciniams tikslams, turi įregistruoti individualią įmonę.

61. Lėšos, surinktos už gyvūnų registravimą, naudojamos gyvūnų globos namams išlaikyti.

62. Nuo gyvūnų registravimo mokesčio atleidžiami visų grupių invalidai, vieniši pensininkai, asmenys, turintys policijos, krašto ir priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymas apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.

XIV. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

63. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu ir naikinimu rūpinasi organizacija, su kuria Komunalinio ūkio skyrius sudaro sutartį tiems darbams atlikti.

64. Sugauti benamiai gyvūnai laikomi 5 paras. Po to jie turi būti parduodami (dovanojami) arba, jei neatsiranda pirkėjas, sunaikinami. Savininkui gyvūnai grąžinami, kai jis apmoka gyvūno laikymo išlaidas. Sugauti ir savininkams grąžinami gyvūnai registruojami žurnale.

65. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus, naudojant šaunamuosius ginklus, kuokas ir kitokius įrankius. Benamius gyvūnus gaudantys asmenys yra atsakingi už šių gyvūnų sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko jų karantino termino.

XV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

66. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik turint miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą. Organizatoriai į šią stotį turi kreiptis ne vėliau kaip 10 dienų iki renginio.

67. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šių gyvūnų priežiūros įstaigas, suderinus su miesto Savivaldybe ir miesto Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

68. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.

69. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai turi teisę:

69.1. įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;

69.2. įeiti į butą, turint teismo sprendimą ar buto savininko sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;

69.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;

69.4. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;

69.5. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių.

70. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atgal