Onkologija

Onkologija apima visus susirgimus, kuriuos sukelia pakitusios navikinės (auglio) ląstelės. Dažniausiai tai ir yra besivystantis navikas, tačiau kartais, pavyzdžiui, prie kraujo onkologinių susirgimų, organizme gali ir nebūti jokių konkrečių auglių. Tada ligos priežastimi tampa tiesiog greitai kraujuje besidauginančios pakitusios ląstelės.

Taigi, ši tema yra be galo plati ir apima daugybę skirtingai pasireiškiančių bei gydomų susirgimų, todėl pabandysiu, nesigilinant į kažkurią vieną organų sistemą, apibrėžti, kas tai yra ir į ką gyvūnų augintojai turėtų atkreipti dėmesį.

Navikas – tai nesubręndusių, pakitusių, nediferencijuotų, labai greitai besidauginančių ląstelių darinys. Konkrečių priežasčių, dėl ko iki tol buvusios normalios ląstelės staiga pakinta ir ima labai greitai dalintis, nėra. Todėl dažnai būna sunku atsakyti į gyvūno savininko klausimą, kodėl jo augintinis susirgo vėžiu. Žinoma, yra daugybė faktorių, galinčių skatinti navikų susidarymą, yra tam tikros veislės turinčios tam polinkį. Pav. pas patinus kriptorchus labai dažnai vystosi nenusileidusios sėklidės Sertolio ląstelių auglys, o Erdelio terjerai turi polinkį limfosarkomai. Gyvūnui gali pakenkti ir persirgtos sunkios sėtinės ligos, kiti faktoriai. Rizikos faktorių reikėtų kiek įmanoma vengti, bet šimtu rocentu tai neapsaugo gyvūno,ir nežinia kodėl vėžys pasirenka būtent šį pacientą.

Visi navikai yra skirstomi į gerybinius ir piktybinius (vėžinius). Labai svarbu juos laiku atskirti – tai lemia ligos prognozę ir gydymo galimybes.

Gerybiniai – auga lėtai, tačiau per ilgą laiką gali išaugti labai dideli. Juos sudarančios ląstelės dažniausiai yra pakankamai diferencijuotos ir subręndusios, todėl nesunku nustatyti iš kokio audinio jos kilusios. Gerybiniai navikai vystosi neįaugdami, o tiesiog mechaniškai atsumdami aplinkinius audinius, paparastai turi griežtas ribas bei juos supančią kapsulę – nesudėtinga juos išoperuoti. Jie būna lygūs, paslankūs, neskausmingi, gyvūnai jų nekaso, nelaižo, bendra savijauta būna gera. Paparastai jie neišskiria jokių biologiškai aktyvių mežiagų, neduoda metastazių (dukterinių augliukų) į kitus organus bei limfamzgius. Laiku pradėtas gydyti pacientas dažniausiai pasveiksta.

Piktybiniai navikai vystosi daug greičiau, įauga į aplinkinius audinius, gali išskirti toksinus, hormonus ar kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Metastazės paplinta į gretimuose limfmazgiuose, kituose organuose (pav: plaučius, kepenis ir tt.) Jų ląstelės – žemo diferenciacijos laipsnio, labai intensyviai besidauginačios. Šie dariniai būna nepaslankūs, gruoblėti, kartais skausmingi, neturi aiškų ribų, dažnai išopėja ar yra infekuojami Gyvūnas gali blogiau jaustis, krenta jo svoris, mažėja apetitas, atsiranda aibė kitų klinikinių požymių priklausomai nuo naviko vystymosi vietos.

Piktybinių navikų prognozė yra abejotina ar bloga. Tai lemia ligos stadija, ar jau yra pažeisti gretimi limfmazgiai, ar jau yra metastazių ir tt. Jei tai dar įmanoma, operuojama, prieš tai atlikus visus reikalingus tyrimus. Šiuos navikus daug sunkiau pašalinti, kadangi jie neturi aiškų ribų. Be to, pašalinus,jie gali vėl ataugti. Po operacijos, kaip ir žmonių medicinoje, gali būti skiriama cheminė bei spindulinė terapija. Tačiau gydomųju preparatų kaina milžiniška, todėl jie retai naudojami.

Diagnozuoti navikus bei juos gydyti gali tik veterinarijos gydytojas. Todėl, pastebėjus neaiškų darinį ar guzelį, kurio anksčiau nebuvo, pakitus gyvūno savijautai, reikia skubiai kreiptis į specialistus. Onkologijoje daug ką lemia operatyvumas.

Visi gerybiniai dariniai laikui bėgant gali supiktybėti. Tam kad nustatyti iš kokių ląstelių sudarytas auglys, jei tik įmanoma prie jo prieiti, atliekama biopsija . Tai neskausminga ir nesudėtinga: gydytojas švirkštu ar specialia biopsijos adata paimama nedidelį kiekiį ląstelių ar audinio gabaliuką ir tiria mikroskopu. Kartais papildomai tiria kraują, atlieka rengeno ar ultragarsinius tyrimus.

Gyvūnų onkologiniai procesai vystosi labai panašiai, kaip ir žmonių, bet, dėl greitos medžiagų apykaitos, jie progresuoja daug greičiau, deja, dažnesnės ir metastazės.

Navikai gali vystytis pačiose įvairiausiose vietose, visokio amžiaus gyvūnams įvairaus, bet dažniau pasitaiko:

Pieno liaukų, gimdos ir kiaušidžių navikai vyresnėms neturėjusioms palikuonių patelėms, o ypač toms, kurių ciklas sutrikęs, dažnas tariamas nėštumas (to išvengiama anksti sterilizavus).
Prostatos bei sėklidžių navikai pagyvenusiems nekastruotiems patinams.
Sėklidžių navikai kriptorchams
Odos navikai. Ir t.t.
Žmonės paprastai bijo išgirsti augintinio diagnozę: vėžys! Ir būtent todėl neskuba kreiptis į specialistus. Tačiau, norint efektyviai padėti, verčiau nedelsti ir skubiai gydyti. Deja, tenka konstatuoti liūdną faktą: su onkologiniais susirgimais veterinarijos gydytojai susiduria vis dažniau ir dažniau

* Kriptorchizmas – sėklidės nenusileidimas iš pilvo ertmės į kapšelį.